VAIZDO STEBĖJIMO TEISINIS REGLAMENTAVIMAS LIETUVOJE

Vaizdo stebėjimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804). Vadovaujantis šiuo įstatymu vaizdo stebėjimą galima vykdyti tik:

  • siekiant užtikrinti visuomenės saugumą bei viešąją tvarką;
  • apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą bei kitas asmenų teises ir lasives.

Tačiau tik tais atvejais, kai:

  • kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų;
  • jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Asmens duomenys gali būti tvarkomi automatiniu būdu tik tuo atveju, kai duomenų valdytojas arba jo atstovas praneša apie tai praneša Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, išskyrus įstatymo 31 str. numatytas išimtis. Visi duomenų valdytojai registruojami Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, kurį tvarko Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Registracija gali trukti iki 30 dienų.

Vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas:

  • vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis,
  • vaizdo duomenų saugojimo terminas,
  • priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos,
  • duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka,
  • nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui.

Duomenų valdytojas užtikrina, kad vaizdo duomenis tvarkytų tik duomenų valdytojo įgalioti asmenys, kurie turi būti supažindinti su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigoję jų laikytis.

Įstatymas reglamentuoja ir vaizdo stebėjimo priemonių įrengimą. Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą:

  • vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina;
  • būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.

Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu. Taip pat draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą.

Duomenų valdytojas turi užtikrinti, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikta informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą bei nurodyta duomenų valdytojo kontaktinė informacija.

Jei planuojate vykdyti vaizdo stebėjimą, bet Jums kyla abejonių dėl stebėjimo teisėtumo ir/ar duomenų valdytojo statuso gavimo, prieš pradedant vykdyti šia veiklą rekomenduojame susisiekti su  Lietuvos Respublikos Valstybine duomenų apsaugos inspekcija (www.ada.lt). Visą informaciją bei reikalingas formas duomenų valdytojo registracijai Asmens duomenų valdytojų registre galite rasti čia.